Mityba - procesas, kurio metu maiste esančios medžiagos virsta kūno audiniais ir suteikia energijos žmogaus fizinei ir psichinei veiklai. Mityba yra svarbi sveikatos ir vystymosi dalis. Gera mityba susijusi su pagerėjusia žmogaus sveikata, stipresne imunine sistema, saugesniu nėštumu ir gimdymu, mažesne neužkrečiamų ligų rizika bei ilgaamžiškumu.


Augančiam žmogaus organizmui labai svarbu maitintis sveikai. Todėl vaikus apie sveikos mitybos įpročius reikia mokyti nuo mažų dienų. Sveika mityba padeda vaikams augti ir sėkmingai mokytis. Taip pat padeda išvengti nutukimo ir su svoriu susijusių ligų, tokių kaip diabetas.


Labai svarbu tėvų švietimas ir domėjimasis sveika mityba. Kol žmogaus organizmas auga ir bręsta, jis gali atrodyti visiškai sveikas, tačiau prasti mitybos įpročiai ateityje gali pasireikšti įvairiomis sveikatos problemomis, kurias ištaisyti gali būti sunku, o kartais – neįmanoma. Be to, jau suaugusių žmonių suvokimas, kokius produktus ir kodėl rinktis, formuojasi dar mažumėje, o vėliau tampa nesąmoningu pasirinkimu. Tačiau svarbiausia suvokti, kad vaikai nesuvokia kokią įtaką prasta mityba turės ateityje, jie vertina skonį ir aplinkinių pavyzdį.


Rekomenduojama vaikus maitinti pagal sveikos mitybos piramidės principą. Piramidės pagrindą sudaro grūdai, duona, bulvės ir jų produktai, kurių per dieną reikėtų valgyti daugiausia.


Nors mitybos piramidėje nėra minimas geriamasis vanduo, jo kiekis vaikui nėra ribojamas, gali gerti tiek kiek norisi. Per dieną galėtų išgerti apie 1-1,5 litro vandens, priklausomai nuo amžiaus.


Porcijų dydis išvardintas sveikos mitybos piramidėje, kuris priklauso nuo vaiko amžiaus. Jų dydis, skirtas kiekvienam maitinimui, apskaičiuojamas sveikam, aktyviam, ne mažiau kaip 1 val. per dieną aktyviai judančiam vaikui, nepriklausomai nuo lyties. Mažiau aktyviam vaikui užtenka mažesnio porcijų skaičiaus. Formuojant vaikų sveikos mitybos įpročius, nuo mažų dienų galime padėti užkirsti kelią alergijos plitimui. Dauguma alergijų atsiranda dėl nusilpusios imuninės sistemos ir užsiteršusio organizmo. Tikriausiai daug kam žinomi tokie alergijos simptomai, kaip: užgulta nosis, čiaudulys, niežtinčios, paraudusios akys, bėrimas. Šie simptomai gali būti gydomi, pasitelkiant sveikos mitybos įpročius.
Esant alergijos simptomams, rekomenduojama sumažinti perdirbto ir rafinuoto maisto vartojimą. Vietoj to siūloma valgyti daugiau: vaisių, daržovių ir nesmulkintų grūdų. Suvartoti kuo mažiau gyvulinių baltymų (jautiena, kiauliena, vištiena, pieno produktai), išskyrus žuvį. Vengti transriebalų ir rafinuotų augalinių aliejų; vietoj jų naudoti aukščiausios kokybės pirmojo spaudimo alyvuogių arba rapsų aliejų.


Vienas iš alergijos simptomų, kuris gali būti ir kitų ligų priežastimi – bėrimas. Daugelis tėvų pirmą kartą susidūrę su vaikų išbėrimu, išsigąsta ir nežino ką daryti. Bėrimas dažniausiai atsiranda, jei vaikui diagnozuota kontaktinė alergija.
Kontaktinė alergija - tai odos, burnos gleivinės arba/ir genitalijų bėrimai, atsirandantys dėl tiesioginio kontakto su alergenu. Šio bėrimo galima išvengti, pašalinant šaltinį, kuris sukėlė alergiją. Alergenai dažniausiai randami: kremuose, kosmetinėse priemonėse ar net drabužių medžiagose.


Dar viena su bėrimais susijusi, gana dažnai vaikams pasitaikanti liga apie kurią tėvai turi žinoti: atopinis dermatitas. Atopinis dermatitas - lėtinė liga, pasireiškianti nuolatiniu odos niežuliu, sausumu ir uždegiminiais procesais: paraudimu, patinimu, žaizdelėmis. Dažniausiai (90 proc. atvejų) ji prasideda vaikystėje iki 5 metų amžiaus, tačiau gali atsirasti ir suaugusiems.


Atopinis dermatitas kūdikiui gali pasireikšti netgi nuo 2–3 mėnesių amžiaus. Dažniausiai tokiu atveju pažeidžiami skruostai ir skalpo oda. Jeigu liga pasireiškia tarp 2 metų amžiaus ir paauglystės, bėrimas paprastai atsiranda alkūnių ir kelių odos raukšlėse, taip pat ant kaklo, riešų, kulkšnių arba odos klostėje tarp šlaunies ir sėdmenų. Atopinis dermatitas paprastai yra susijęs su genų kitimu, kuris turi įtakos odos gebėjimui suteikti apsaugą.


Tačiau reikia nepamiršti, kad kai kurie maisto produktai gali sukelti atopinė dermatitą. Atopinio dermatito paūmėjimą sukelia tie patys maisto produktai, kaip ir alergiją maistui: pienas ir jo produktai, kiaušiniai, kviečiai, soja, žuvis ir jūrų gėrybės, riešutai (ypač žemės riešutai), šokoladas, citrusiniai vaisiai, ankštinės daržovės, pomidorai, vynuogės ir net avokadas. Atkreipkite dėmesį ar vaikui, duodant kurį nors iš šių maisto produktų, neatsirado atopinio dermatito simptomų. Jeigu pastebėjote, kad pasikeitė vaiko odos būklė, identifikuokite alergizuojančius produktus ir apribokite jų vartojimą.


Labai svarbu žinoti, kad dažnai žmonės yra alergiški ar jautrūs tiems produktams, kuriuos jie labiausiai mėgsta ir sako, kad be jų negalėtų gyventi. O tai yra dėl to, kad kai organizmas negauna šio maisto, jis siunčia į smegenis signalą. Suvalgius alergiją sukeliančio maisto, organizmas trumpam jaučia pasitenkinimą ir net gaminasi endorfinai.


Užkirsti kelią ligai yra gana paprasta, jei laiku pastebėsite simptomus. Atsiradus alergijos simptomams, rekomenduojama apsilankyti pas alergologą. Alergologo konsultacija ir alergenų tyrimai leidžia nustatyti tikrąją priežastį.

 

ŽALIOSIOS DĖŽUTĖS komandos misija - padėti atrasti kelią į sveikesnį gyvenimą ir geresnę savijautą. Dirbame tam, kad galėtume dalintis savo sukauptomis žiniomis ir įrodyti, kad natūralios priemonės yra naudingos ir veiksmingos. Mūsų klientai pamilo TOP produktus – inovatyvius rutuliukus su pelynu PONAS BAUBAS ir skaidulas DRAKONAS. Tai produktai geresnei savijautai!

Taip pat pas mus rasite itin aukštos kokybės hidrolizuotą jūrinį kolageną.