Šiuolaikinėje ir civilizuotoje visuomenėje turime neatsipalaiduoti ir nepamiršti, kad parazitai vis dar yra šalia mūsų! Nors mūsų buitis ir gyvenimo kokybė per daugelį metų yra pagerėjusi, tačiau parazitai knibžda dirvožemyje, vandenyje, veisiasi gyvūnuose, o patekę į mūsų organizmą tampa tylūs organizmo okupantais. Ar kada susimąstei, kokie parazitai gali apsigyventi mūsų žarnyne ir kokią žalą jie daro mūsų organizmui? Jei ne – skaityk straipsnį iki galo ir sužinosi, kokie žarnyno kirminai kelia pavojų mūsų sveikatai!

 

Šiame straipsnyje Tau papasakosiu:

  • kokie parazitai puola mūsų virškinimo sistemą ir kaip jais užsikrečiame;

  • kokie simptomai išduoda, kad esi užsikrėtęs kirminais ir kaip vyksta ligos diagnozė;

  • kokios komplikacijos gresia užsikrėtus žarnyno parazitais;

  • kaip varomi žarnyno kirminai iš organizmo;

  • kaip apsisaugoti nuo žarnyno parazitų.

 

Kas yra žarnyno kirminai?

Žarnyno kirminai tai tokie parazitai, kurie patekę į mūsų organizmą apsigyvena mūsų žarnyne. Parazitai kenkia šeimininkui maitindamasis jo maistinėmis medžiagomis ir išskirdami toksines medžiagas į šeimininko organizmą.

Žarnyną dažniausiai puola plokščiosios kirmėlės: kaspinuočiai ir siurbikės bei apvaliosios kirmėlės: askaridės ir spalinės.

 

Kaspinuočiai

Kaspinuočiai – tai plokščiosios kirmėlės, kurios parazituoja žmogaus organizme.

Kaspinuočiai gali būti kelių rūšių: žuvinis (platusis), jautinis, kiaulinis, šuninis ir mažasis. Žmogaus organizme kaspinuotis gali išgyventi ilgiau kaip 10 metų, o užaugti net kelių metrų ilgio. Dažniausiai kaspinuotis apsigyvena žarnyne, tačiau retais atvejais gali parazituoti ir smegenyse bei akyse.

Kaspinuočio vystymosi ciklas

Kaspinuotis pereina kelias vystymosi stadijas: kiaušinėlio, lervos ir suaugusio kaspinuočio. Dažniausiai kaspinuočiams reikalingi tarpiniai (galvijai) ir galutiniai (žmogus) šeimininkai. Tarpinio šeimininko viduje vystosi lervinė kaspinuočio stadija, o galutinio šeimininko – suaugusio kaspinuočio stadija.

Žmogus, kuris yra užsikrėtęs kaspinuočiu, su išmatomis pašalina ir kaspinuočio narelius arba kiaušinėlius. Jei žmogaus išmatos patenka į dirvožemį, žolę ar vandenį, kaspinuočiais vėlgi pakartotinai gali užsikrėsti tarpiniai šeimininkai. Tarpinių šeimininkų organizme vystosi kaspinuočio lervos, kurios patekusios į žmogaus organizmą išsivysto į suaugusį kaspinuotį.

 

Užsikrėtimo kaspinuočiais būdai

  • suvalgius žalios ar termiškai neapdorotos mėsos ar žuvies;

  • valgant nepakankamai iškeptą duoną, miltų gamininius, kuriuose buvo vabzdžių;

  • nesilaikant tinkamos asmeninės higienos;

  • naudojant užterštą vandenį.

 

Simptomai užsikrėtus kaspinuočiais

Dažniausiai nėra jokių išduodančių simptomų, kad organizme gyvena kaspinuotis, tačiau sunkesniais ligos atvejais vargina:

  • niežulys išangės srityje: per analinę angą pasišalina judantys kaspinuočio nareliai (dažniausias simptomas);

  • galvos svaigimas;

  • nemiga;

  • nuolatinis alkis;

  • viduriavimas arba vidurių užkietėjimas;

  • pilvo skausmas;

  • pykinimas, vėmimas;

  • padidėjęs nuovargis;

  • nepaaiškinamas kūno masės mažėjimas.

 

Diagnozavimas

Atliekamas išmatų tyrimas, tačiau patvirtinti, kad organizme gyvena kaspinuotis gali prireikti atlikti tyrimą kelis kartus.

 

Siurbikės

Siurbikės – tai plokščiosios kirmėlės, kurios parazituoja žmogaus organizmą. Šių jūrinių ir gėlavandenių kirmėlių yra apie 3000 rūšių. Dažniausiai siurbikės apsigyvena galutinio šeimininko žarnyne, kepenyse, tulžies pūslėje. Retais atvejais siurbikės gali parazituoti pilvaplėvės ertmėje, žarnų sienelėse, plaučiuose ar poodiniuose audiniuose.

Siurbikės vystymosi ciklas

Siurbikės pereina kelias vystymosi stadijas: kiaušinėlio, lervos ir suaugusios siurbikės. Dažniausiai siurbikėms reikalingi tarpiniai (moliuskai) ir galutiniai (žmogus, galvijai) šeimininkai. Tarpinio šeimininko viduje vystosi lervinė siurbikių stadija, o galutinio šeimininko – suaugusios siurbikės stadija.

Žmogus ar galvijas, kuris yra užsikrėtęs siurbikėmis su išmatomis pašalina jų kiaušinėlius. Jei šios užterštos išmatos patenka į gėlą vandenį, siurbikėmis užsikrečia tarpiniai šeimininkai. Tarpinių šeimininkų organizme vystosi siurbikių lervos, kurios pasišalina iš moliuskų organizmo ir laisvai plaukioja gėlame vandenyje bei prisitvirtina prie vandens augalų, lapų ir kitų daiktų esančiu vandenyje. Po kurio laiko siurbikių lervos numeta uodegėles ir susidaro cistos, kuriose pasislepia parazitų lervos. Šios cistos patekusios į žmogaus ar galvijo organizmą išsivysto į suaugusias siurbikes.

 

Užsikrėtimo siurbikėmis būdai

  • naudojant užterštą gėla vandenį;

  • valgant užteršto gėlo vandens augalus (rėžiukus, liucernas ir kitus);

  • valgant užsikrėtusių galvijų termiškai netinkamai apdorotą mėsą.

 

Simptomai užsikrėtus siurbikėmis

Dažniausiai nėra jokių išduodančių simptomų, kad organizme gyvena siurbikės, sunkesniais ligos atvejais vargina:

  • pakilusi temperatūra;

  • padidėjusios kepenys;

  • pilvo skausmai, vėmimas, viduriavimas;

  • alerginės reakcijos;

  • mažakraujystė;

  • gelta;

  • kepenų cirozė (uždelsus gydymą).

 

Diagnozavimas

Atliekamas išmatų arba dvylikapirštės žarnos turinio tyrimai. Tačiau patvirtinti, kad organizme gyvena siurbikės gali prireikti atlikti tyrimus kelis kartus. Nustatyti ar organizmas užkrėstas siurbikėmis galima ir atlikus kraujo tyrimą.

 

Askaridės

Askaridės – tai apvaliosios kirmėlės, kurios parazituoja žmogaus organizmą. Askaridės pasižymi gyvybingumu: dirvožemyje ir vandenyje askaridžių kiaušinėliai gali išgyventi net kelis metus. Dažniausiai askaridės apsigyvena žmogaus žarnyne, kraujagyslėse, plaučiuose ir gali išgyventi iki kelių metų.

Kaip teigia pasaulio sveikatos organizacija – pasaulyje askaridėmis yra užsikrėtę ketvirtadalis žmonių pasaulyje. Dažniausiai askaridėmis užsikrečia vaikai.

 

Askaridės vystymosi ciklas

Askaridės pereina kelias vystymosi stadijas: kiaušinėlio, lervos ir suaugusios askaridės. Askaridėms gyvuoti yra nereikalingas tarpinis šeimininkas: jų lervos iki suaugusių askaridžių vystosi žmogaus organizme.

Žmogus, kuris yra užsikrėtęs askaridėmis su išmatomis pašalina jų kiaušinėlius. Šios užterštos išmatos patekusios į aplinką užteršia askaridėmis dirvožemį ir vandenį. Parazitai patekę į žmogaus organizmą vystosi plonajame žarnyne. Išsivysčiusios askaridžių lervos įsiskverbia į žarnyno sienelę ir su krauju gali keliauti po visą žmogaus organizmą.

 

Užsikrėtimo askaridėmis būdai

  • per užterštas rankas;

  • valgant neplautas daržoves, vaisius ir uogas;

  • naudojant užterštą vandenį;

  • askaridžių kiaušinėliai gali pakliūti ant maisto,kartu su vandeniu, dulkėmis, per vabzdžius, tarakonus.

 

Simptomai užsikrėtus askaridėmis

Kaip ir užsikrėtus kitais parazitais, dažniausiai nėra jokių simptomų, kad organizme gyvena askaridės. Sunkesniais ligos atvejais vargina:

  • alerginės reakcijos;

  • uždegiminiai plaučių pakitimai, astmos priepuoliai;

  • pabrinkusios lūpos;

  • pakilusi temperatūra;

  • sumažėjęs apetitas;

  • galvos svaigimas;

  • pykinimas, pilvo pūtimas, pilvo skausmai;

  • naktinis dantų griežimas (ypač vaikams);

  • naktinės haliucinacijos;

  • organizmo išsekimas;

  • neatsparumas infekcinėms ligoms (susilpnėjusi imuninė sistema).

Uždelsus gydymą arba užsikrėtusi dideliu askaridžių kiekiu gali išsivystyti šios komplikacijos, dažniausiai pasitaikančios 1-5 metų vaikams:

  • žarnų nepraeinamumas;

  • gelta;

  • ūmus kasos uždegimas;

  • apendicitas;

  • uždusimas vemiant - askaridės gali patekti į kvėpavimo takus.

 

Diagnozavimas

Atliekami išmatų ar skreplių tyrimai. Tačiau patvirtinti, kad organizme gyvena askaridės gali prireikti atlikti tyrimus kelis kartus. Nustatyti ar organizmas užkrėstas askaridėmis galima ir atlikus kraujo tyrimą, padarius rentgeno nuotrauką bei ultragarso tyrimą.

 

Spalinės

Spalinės – tai apvaliosios kirmėlės, kurios parazituoja žmogaus organizmą. Dažniausiai spalinės apsigyvena žmogaus plonosios žarnos apatinėje ir storosios žarnos viršutinėje dalyje. Dėl higienos trūkumo spalinėmis galima susirgti pakartotinai ir jos parazituoti organizmą gali net metus.

Spalinės yra labiausiai paplitęs parazitas pasaulyje, vien Europos šalyse spalinėmis yra užsikrėtę 20-70 proc. vaikų.

Spalinės vystymosi ciklas

Spalinės pereina kelias vystymosi stadijas: kiaušinėlio, lervos ir suaugusios spalinės. Spalinėms gyvuoti yra nereikalingas tarpinis šeimininkas: jų lervos iki suaugusių spalinių vystosi žmogaus organizme.

Iš žmogaus, kuris yra užsikrėtęs spalinėmis, parazitai pasišalina su išmatomis (apie 5 proc.) arba per išangę iššliaužia parazitai patys (dažniausiai vakare ar naktį). Spalinės patekusios ant ligonio odos pradeda dėti kiaušinėlius. Viena patelė gali padėti 12-15 tūkst. kiaušinėlių. Šiais kiaušinėliais yra platinamos spalinės ir patekusios į žmogaus organizmą per burną nukeliauja į žarnyną, kur iš lervų išsivysto suaugę parazitai.

 

Užsikrėtimo spalinėmis būdai:

  • Per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiu spalinėmis;

  • per naktinius rūbus, patalynę, rankšluosčius;

  • per tualetų unitazą, vonios kraštus;

  • nesilaikant higienos, per užkrėstas rankas;

  • spalinių kiaušinėliai gali pakliūti ant maisto per vabzdžius, tarakonus;

  • dulkės, tarakonai ir naminiai augintiniai gali išnešioti spalinių kiaušinėlius ant daiktų po visą butą ar namą.

 

Simptomai užsikrėtus spalinėmis

Užsikrėtus spalinėmis šie simptomai pasireiškia jau pirmosiomis savaitėmis:

  • pilvo skausmai, padažnėjęs tuštinimasis;

  • pykinimas, sumažėjęs apetitas;

  • alerginės reakcijos;

  • stiprus niežulys išangėje ir lytiniuose organuose (ypač naktį).

  • neatsparumas infekcinėms ligoms (susilpnėjusi imuninė sistema).

Uždelsus gydymą arba užsikrėtusi dideliu spaliniu kiekiu gali išsivystyti šios komplikacijos:

  • apendicitas;

  • šlapimtakių, lytinių organų uždegimas, šlapimo nelaikymas;

  • mažakraujystė;

  • sutrikęs fizinis ir protinis vystymasis (ypač vaikams).

 

Diagnozavimas

Spalines nesunku pamatyti plika akimi aplink išeinamąją angą, ant patalynės, apatinių drabužių. Parazitų diagnozavimui naudojami specialios lipnios juostelės ir išangės raukšlių nuograndų tyrimai. Užsikrėtus spalinėmis jas dažnai galima rasti ir po nagais.

 

Komplikacijos, kurias sukelia žarnyno kirminai

Žarnyno kirminai padidina anemijos (mažakraujystės) ir žarnyno nepraeinamumo riziką, sukelia bendrą organizmo silpnumą, gali net išsivystyti lėtinės ligos. Šios komplikacijos yra dažnesnės vyresnio amžiaus žmonėms, žmonėms, kurių imuninė sistema yra nusilpusi. Taip pat žarnyno kirminai kelia didesnę riziką ir nėščioms moterims.

 

Kaip gydytis užsikrėtus žarnyno kirminais?

Jei Tavo imuninė sistema yra stipri, laikaisi sveiko gyvenimo būdo kai kurios kirminų rūšys gali pasišalinti iš organizmo pačios. Tačiau, dažniausiai prireikia organizmui pagalbos kovojant su parazitais:

Užsikrėtus parazitais galima vartoti vaistus ir taip pašalinti kirmėles iš žarnyno. Tačiau, vaistų vartojimas gali sukelti šalutinį poveikį. Primenu, kad gydymą vaistais turi paskirti Tave prižiūrintis gydytojas ir jų negalima vartoti savavališkai!

Nepamiršk, kad gamta yra tikras lobynas paruošęs mums įvairių priemonių kovoje su parazitais: moliūgų sėklas, česnakus, graikiškus riešutus, svogūnus, gvazdikėlius, riešutus, čiobrelius, mėtas, ananasus ir kitus. Daugiau natūralių būdų šalinti parazitams iš organizmo gali rasti čia. Rekomenduoju organizmo švarinimui rinktis natūralias priemones iš gamtos, kad nepakenkti sau agresyviomis priemonėmis.

 

Laikykis subalansuotos mitybos principų. Valant parazitus iš žarnyno svarbu organizmą aprūpinti visomis būtinosiomis medžiagomis. Atsisakyk perdirbto maisto, cukraus, į mitybos racioną įtrauk skaidulų turinčių maisto produktų, kad žarnynas geriau dirbtų savo darbą ir lengviau apsivalytų.

 

Patarimai, kaip apsisaugoti nuo žarnyno parazitų

Dažniausiai parazitais užsikrečiame nesilaikant tinkamos higienos. Plauk rankas:

  • prieš naudojantis tualetu ir po;

  • prieš ruošiant maistą ir po;

  • prieš valgant;

  • grįžus iš lauko;

  • paglosčius gyvūnus.

Be to, labai svarbu:

  • palaikyti kūno švarą;

  • trumpai kirpti nagus (ypač vaikams);

  • reguliariai tikrinti šulinio vandens kokybę;

  • reguliariai keisti apatinius drabužius, patalynę ir rankšluosčius;

  • apatinius ir patalynę skalbti nemažesnėje kaip 60⁰ C temperatūroje;

  • reguliariai vėdinti patalpas;

  • reguliariai drėgnu būdu valyti patalpas, baldus ir kitus paviršius;

  • karštu vandeniu plauti tualeto unitazą, vonią;

  • patalpose naikinti vabzdžius ir tarakonus;

  • saugoti maistą ir gėrimus nuo vabzdžių ir tarakonų.

 

Vis dažniau parazitais užsikrečiama ir valgant tinkamai termiškai neapdorotą maistą. Siekiant išvengti nepageidaujamų kirmėlių žarnyne praktikuok maisto saugą:

  • venk žalios žuvies ar mėsos;

  • tinkamai termiškai apdorok mėsą: virti ar kepti reiktų nemažesnėje kaip 62⁰ C temperatūroje, o jei gamini maltą mėsą ar paukštieną - 160⁰ C temperatūroje;

  • prieš pjaustant ar valgant tinkamai termiškai apdorotą mėsą leisk jai kelias minutes pastovėti;

  • prieš gaminant rekomenduojama mažiausiai 24 val. mėsą ar žuvį užšaldyti -4⁰ C temperatūroje;

  • prieš valgant kruopščiai nuplauk žalius vaisius ir daržoves po tekančiu vandeniu;

  • lankantis besivystančiose šalyse vaisius ir daržoves perplauk virintu vandeniu.

Žarnyno parazitai gali padaryti didelės žalos mūsų sveikatai. Tačiau, apie jų egzistavimą mūsų organizme galime ilgai nežinoti, kol neišsivystys komplikacijos. Dėl to, rekomenduoju nieko nelaukti ir varyti parazitus iš žarnyno profilaktiškai pasitelkus natūralias priemones. Ar valote organizmą, kaip rekomenduojama, du kartus metuose?

 

 

ŽALIOSIOS DĖŽUTĖS komandos misija - padėti atrasti kelią į sveikesnį gyvenimą ir geresnę savijautą. Dirbame tam, kad galėtume dalintis savo sukauptomis žiniomis ir įrodyti, kad natūralios priemonės yra naudingos ir veiksmingos. Mūsų klientai pamilo TOP produktus – inovatyvius rutuliukus su pelynu PONAS BAUBAS ir skaidulas DRAKONAS. Tai produktai geresnei savijautai, svoriui mažinti ir žarnynui. Sukūrėme ir naują produktą žmonėms, siekiantiems dar geresnių rezultatų - proteino ir konjako šaknies mišinys DEIVĖ.


Mes žengiame koja kojon kartu su savo klientu, padedame išmokti sveikiau maitintis, formuoti naujus įpročius ir atsirinkti tai, kas iš tiesų naudinga!