Šurmuliuojančiame pasaulyje gyvenantys žmonės vis dažniau gręžiasi į gamtą, norėdami pailsinti nervų sistemą. Daugelis jaučiame terapinį jos poveikį, tačiau tai tik dalis to, ką galime gauti iš Motulės Gamtos. Daugeliui girdėta frazė - gamta mūsų namai. Drįstu teigti, tai ne vien mūsų namai, tačiau ir vaistinė, tiesiogine šio žodžio prasme. Besidomintys sveika gyvensena, tikriausia jau bus girdėję, jog tai, kas geriausia mūsų organizmui auga būtent mūsų klimato zonoje. Ši taisyklė galioja tiek daržovėms, tiek vaisiams, tiek žolelėms. Šiuo metu plati pasiūla įvairiausių žolinių papildų iš Kinijos, Indijos ar kitų kraštų. Nedrįsčiau ginčytis, dėl siūlomų produktų naudingumo, tačiau nepamirškime, kad visa tai gali būti naudinga tik tiems asmenims, kurių klimato zonoje yra surinktos žolelės papildams. Žinoma, ši taisyklė galioja ne visais atvejais, tačiau prisiminkime, kad viskuo, kas mums naudinga pasirūpina pati Motulė Gamta, pateikdama mums platų asortimentą naudingų augalų.

Gyvename besikeičiančiame pasaulyje, tad stresas tampa vis dažnesnis mūsų palydovas, todėl naudinga pasižvalgyti po “žaliąją vaistinėlę” ir susipažinti su nervų sistemą veikiančiais augalais.

Pats populiariausias nervų sistemą veikiantis augalas – valerijonas, kurio vartojama valerijono šaknis. Šis augalas palaiko serotonino lygį smegenyse, tad puikiai tinka norint sumažinti stresą, nerimą bei atpalaiduoti raumenų spazmus. Valerijonas įprastai nesukelia mieguistumo dienos metu. Ši arbata paruošiama itin paprastai: 1 valgomasis šaukštas džiovinto valerijono šaknies užpilama verdančiu vandeniu ir palaikoma 15 minučių. Arbata geriama likus pusvalandžiui iki miego. Svarbu atminti, kad kiekvienas augalas gali būti ne tik vaistas, tačiau turėti ir nepageidaujamą poveikį - pripratimą, tad ši arbata vartotina tik 21 dieną, darant 21 dienos pertrauką. Valerijonas nerekomenduotinas žmonėms, turintiems žemą kraujo spaudimą.

Kai kurie šaltiniai teigia, jog sukatžolė savo poveikiu yra 4 kartus stipresnė už valerijoną. Ši žolelė padeda įveikti dirglumą, mažina nerimą, gerina širdies darbą, padeda sergantiems epilepsija bei neuroze. Svarbu paminėti, jog tai prakaitavimą skatinanti žolelė. Kaip ir valerijonas, sukatžolė taip pat mažina kraujo spaudimą. Sukatžolės paruošimo būdas : 1 valgomasis šaukštas smulkintos džiovintos žolelės užpilamas 200 ml. stikline karšto vandens ir užvirinama. Arbata paliekama atvėsti 35- 45 min. Nukošus vartojama 2 kartus per dieną, 30 min prieš valgį.

Apie jonažolę kalbama, kad tai vaistas nuo 99 % ligų. Kuo naudinga jonažolė nervų sistemai? Visų pirma, tai natūralusis antidepresantas. Svarbu paminėti, kad emocinį disbalansą dažnu atveju lemia mūsų hormonų išsibalansavimas, tad jonažolė tokiu atveju itin geras pasirinkimas. Tačiau vartojant kitus vaistus hormonų reakcija į jonažolę gali būti nenuspėjama. Svarbu paminėti, kad saulėtomis dienomis vartoti šią vaistažolę nerekomenduotina. Priežastis ta, kad jonažolėje esantis hipericinas didina organizmo jautrumą ultravioletiniams spinduliams, tad patartina gydymą jonažole atidėti rudeniui, nukritus medžių lapams ir gydytis iki pavasario.

Sergant bipoliniu sutrikimu ar šizofrenija, prieš vartojant jonažolę, rekomenduotina pasikonsultuoti su gydytoju psichiatru.

Jonažolių arbatos ruošimas: 1 arbatinis šaukštelis vaistažolių užpilamas 200 ml karšto vandens. Patartina indą uždengti, įstatyti į dar didesnį indą su verdančiu vandeniu ir palaikyti dar 30 minučių. Atvėsinus arbatą, po 10-15 min, galime ją vartoti. Patartina gerti 1-3 stiklines per parą, lygiomis dalimis. Arbata vartojama ne ilgiau kaip 2 savaites. Kitas galimas Jonažolių paruošimo būdas: 1 valgomasis šaukštas džiovintos jonažolės, užpilamas stikline karšto vandens. Po penkių minučių nukošiama. Galima pagardinti medumi. Jonažolių nepatartina vartoti vakarais. Tokią arbatą rekomenduojama vartoti ilgesnį laiką – nuo 4 iki 6 savaičių.


Kalbant apie nervų sistemą veikiančius augalus, svarbu neužmiršti ir rausvažiedžio bijūno, kuris veikia simpatinę nervų sistemą. Bijūnas vartotinas nerimo, panikos, fobijos sutrikimams palengvinti, tinka sergantiems epilepsija. Bijūnas pasižymi raminamuoju poveikiu, tad gali pagerinti miego kokybę. Svarbu atminti, kad bijūno nepatartina vartoti besilaukiančioms ar žindančioms moterims. Bijūnų vartojimas gali sukelti per mažą kraujo krešumą, viduriavimą ar virškinamojo trakto sutrikimą, tačiau tai pasitaiko retais atvejais.

Svarbu atminti, kad tik pilnaviduriai senoviniai bijūnai yra vartojami arbatoms ruošti. Tokie bijūnai skinami su kotais, nubraukiant lapelius ir paliekant juo džiūti. Kaip ir džiovinant kitas arbatžoles, svarbu, jog džiūdami negautų tiesioginių saulės spindulių. Sudžiūvę bijūnai karpomi į arbatas. Baltažiedžio bijūno arbatų paruošimas skiriasi, nuo rausvažiedžio bijūno. Baltojo bijūno naudotinos tik šaknys. Tinkamai paruošto bijūno šaknų galima įsigyti vaistinėse. Pradedant gydytis bijūno arbatomis ar papildas, būtina pasikonsultuoti su savo gydytoju.

Kalbant apie miego problemas, svarbu paminėti apynį. Senovėje apynio buvo dedama į pagalves, siekiant pagerinti miego kokybę. Apynys naudojamas ir raminamosioms vonioms prieš miegą. Apynio spurgų arbatos paruošimas gana paprastas: 1-2 arbatiniai šaukšteliai apynių spurgų užpilami 150 ml karšto vandens ir laikoma apie 10-15 minučių. Geriama 2-3 kartus per dieną.

Alergiškiems žmonėms žali apyniai gali sukelti dermatitą, todėl skinant reikia saugoti veidą ir rankas bei saugotis, kad apynio plaukelių nepatektų į akis.

Miego sutrikimams gydyti taip pat gali padėti ir notrelė. Ši žolelė primena dilgėles, tačiau nedilgina. Notrelės žydi baltai arba rausvai. Rausvažiedė notrelė pasižymi tonizuojančiu poveikiu, baltai- raminančiuoju. Notrelės žydi nuo pavasario iki rudens, tad šiuo laikotarpiu galime jas drąsiai rinkti ir kaupti jų atsargas visam šaltajam sezonui. Svarbu atminti, kad džiovintos notrelės galiojimo laikas 24 mėn. Notrelė nerekomenduotina asmenims, turintiems žemą kraujo spaudimą.

Kalbant apie nervų sistemą veikiančius augalus, svarbu nepamiršti ir jazmino. Jo žiedeliai ne tik skleidžia stiprų kvapą, tačiau yra puikus antidepresantas, mažinantis stresą bei gelbstintis moteris, esant hormoniniams svyravimams. Jazminas taip pat naudingas, norint pašalinti nerimą ir vartotinas lėtinio nuovargio sindromui gydyti. Nepaisant to, kad šis augalas veikia ir kaip trankvivalentas, vakare jo vartoti nepatartina. Taip pat, patartina nepiktnaudžiauti besilaukiančioms ar žindančioms moterims. Ši arbata gali padidinti kraujo spaudimą. Jazminų arbata vartojama rytais ir per pietus, po valgio. Arbatos paruošimas: 1 valgomasis šaukštas arbatžolių užpilamas 80-90 ° C vandeniu ir palaikoma uždengus palaukiama 3-5 minutes. Arbatoms naudojami jazminų žiedai, stiebeliai ir lapai. Džiovinti jazminų žiedai laikomi tik sandariame stikliniame inde. Žiedeliai skinami naktį arba pirmoje dienos pusėje.

Norint nurimti po stresinės dienos, į pagalbą galima pasikviesti ir levandą. Vis labiau populiarėja levandų eteriniai aliejai, kurie yra tiesiog lašinami ant pagalvių ar į vonią. Nuo seno žinoma, kad levandų kvapas kovoja su spintos kandimis, tad eteriniai aliejai ar tiesiog levandų ryšulėliai dedami tiesiog į spintas. Siekiant pagerinti miego kokybę, tokį pat ryšulėlį įdėjus į medvilninį maišelį, galime dėti po pagalve. Levandų arbata gelbsti sutrikus vegetatyvinės sistemos funkcijoms. Nors ši vaistažolė pasižymi gydančiomis savybėmis, kaip ir kiekviena vaistažolė, gali turėti kontraindikacijų. Kaip ir daugeliu nervą sistemą veikiančiomis žolelėmis, nepatartina piktnaudžiauti besilaukiančioms ar maitinančioms mamytėms. Levandų arbatos paruošimas:1 valgomasis šaukštas levandų užpilamas 200 ml. (stikline) verdančio vandens . Po 15 minučių nukošti ir gerti 3 kartus dienoje, po valgio. Esant nemigai stiklinė arbatos geriama prieš miegą.

Kanapių arbata - gana prieštaringai vertinama dėl sąsajos su narkotinėmis medžiagomis. Tačiau pluoštinės kanapės visiškai neturi psichotropinio poveikio . Jos yra visiškai saugios ir legalios. Ši arbata veikia raminančiai, tačiau nemigdo, tad ją galima vartoti bet kuriuo paros metu. Pluoštinių kanapių arbata balansuoja hormonų pusiausvyrą, gerina miegą, padeda atsipalaiduoti. Pluoštinių kanapių arbatos ruošimas: 1 arbatinis šaukštelis žiedų užpilamas 200 ml. 80-90 ° C vandeniu ir palaikoma 5-8 minutes. Norint pagerinti skonį, galima pagardinti medumi ar citrinos griežinėliu. Geriama 2 kartus per dieną.

Pluoštinių kanapių naudojimo spektras gana platus - vartojama ne tik žiedai, bet ir šaknys. Dėl teigiamo poveikio sveikatai, kanapių produkcija itin populiarėja. Nesunkiai galima įsigyti ir kanapių aliejaus, įprastu ar kapsulių pavidalu.

Kalbant apie nervų sistemą veikiančius augalus, svarbu nepamiršti ir melisos, ramunėlių, ajerų šaknų, bei rausvosios radiolės. Kiekvienas žmogus yra unikalus, tad ne visus vienodai veikia vaistažolės. Svarbu atrasti savąją žolelę. Taip pat, pasikartosiu, kad norint pradėti gydymą vaistažolėmis, rekomenduotina pasitarti su gydytoju ir pasidomėti augalo kontraindikacijomis. Norint geriau jaustis, vien žolelių gali nepakakti. Svarbus balansas visose gyvenimo srityse - dienos režimo laikymasis, pakankamas poilsis, sveika ir subalansuota mityba, fizinis aktyvumas bei minčių higiena. Svarbu laikytis balanso įvairiose gyvenimo srityse.

Ieškai būdų, kaip atsikratyti streso? Parsisiųsk NEMOKAMĄ knygelę „STRESO VALDYMAS. Natūralios priemonės, kurios padės sumažinti stresą.“ Spausk ir parsisiųsk.