Žaibiškai išplitęs po pasaulį koronavirusas pasėjo tikrai didelį nerimą tarp žmonių. Spartus viruso plitimas tik rodo, kad nei vienas nuo to nesame apsaugoti ir turime imtis priemonių, kad išvengtume susirgimo. Norime ne tik papasakoti, kaip saugotis koronaviruso, bet ir kitų virusų. Šiuo metu šalyje ženkliai padidėję sergamumas gripu bei kitomis peršalimo ligomis. Kai kuriuose miestuose netgi paskelbta gripo epidemija. Todėl kiekvienas žmogus turėtų žinoti, ko imtis, kad organizmas būtų atsparesnis virusams, kaip stiprinti imunitetą ir išvengti streso dėl savo ir artimųjų sveikatos.

 

Kas yra virusai?

Virusai yra labai mažos dalelės. Svarbu pabrėžti, kad virusai negali daugintis savarankiškai be kitų organizmo ląstelių. Virusas įsiskverbia į kito organizmo ląstelę ir ji pradeda gaminti virusą. Taip gyvame organizme virusas geba sparčiai daugintis. O apkrėstos ląstelės nebepajėgia vykdyti savo pagrindinių funkcijų. Dėl to atsiranda įvairios komplikacijos susirgus virusine liga.

Priklausomai nuo virusų rūšies, virusai pasirenka jiems tinkamas ląsteles ir dauginasi ten, kur gali paveikti ląsteles ir priversti jas toliau didinti viruso populiaciją. Kiekvienos ligos virusai skiriasi ir jie patys geba atsirinkti kitų organizmų ląsteles, kurios jiems tinkamos daugintis. Todėl daugeliu žmonių ligų nesuserga gyvūnai ir atvirkščiai, žmonės neserga gyvūnų ligomis. Žinoma, virusams mutuojant atsiranda ir tokių ligų, kurios pavojingos ne vienam gyvam organizmui.

Pasigavus virusą sunku išvengti ligos simptomų. Jei imunitetas stiprus, virusas nugalimas pakankamai greitai ir dažnai pasireiškia tik labai lengvi ligos simptomai arba jie nepasireiškia visai. Kitais atvejais virusas labai greitai “užkariauja” organizmą. Dėl to kyla įvairios komplikacijos, kurios kartais baigiasi net ir mirtimi.

Ar pastebėjote, kad daugeliu virusinių ligų vaikai perserga lengviau, nei suaugę, arba nesuserga visai? Tai tymai, vėjaraupiai, hepatitas ir kitos panašios ligos. Taip yra todėl, kad vaikų organai dar nėra pilnai išsivystę. Virusams yra sudėtinga paveikti ląsteles, kurios dar nesubrendusios. Todėl suaugę dažniausiai serga rimčiau ir jiems pasireiškia daugiau komplikacijų.

 

Kaip žmogaus organizmas kovoja su virusu?

Natūraliai mūsų organizmas bando kovoti su virusu. Pirmiausia tai daro imuniteto lygmenyje. Organizme ima gamintis antikūnai prieš virusą. Todėl kai kuriomis ligomis nesusergama antrą kartą, nes antikūnai išlieka visą gyvenimą (galioje ne visais atvejais). Antikūnai ima neutralizuoti virusą ir liga tiesiog pasibaigia. Žinoma, tai atrodo paprasta, tačiau taip visiškai nėra.

Kol gaminasi antikūnai, liga gali padaryti tikrai nemažai žalos organizmui. Yra tokių stiprių virusų, kurie kartais prasiskverbia į svarbias organizmo ląsteles ir ten tarsi “užmiega”. Atrodo, kad žmogus iš pažiūros sveikas. Tačiau vos tik imuninė sistema susilpnėja, pasislėpęs virusas smogia visu pajėgumu.

Kai virusas laisvai ir sparčiai ima daugintis, ląstelės žūva. Iš tų ląstelių virusas patenka į kraują, kur jį ima naikinti susidarę antikūnai. Dažniausiai laikotarpis, per kurį organizmas susidoroja su virusu, trunka iki 10 dienų.

Dėl virusų įsiskverbimo į gyvas ląsteles yra sudėtinga rasti vaistus, kurie padėtų virusą įveikti. Todėl dažniausiai virusiniai susirgimai gydomi tik vaistais, kurie padeda sumažinti simptomus ir pagerinti ligonio savijautą. Visą darbą turi atlikti pats organizmas, virusą sunaikinti tenka pačiam. Dėl to ypatingai svarbu stiprinti imuninę sistemą. Kuo imuninė sistema silpnesnė, tuo sunkiau pagyti ir rečiau išvengiama komplikacijų. Todėl virusai pavojingi vyresnio amžiaus žmonėms, kurie yra silpnesni, turi daugiau lėtinių ligų, jų imunitetas silpnas.

 

Kas yra korona virusas?

Turbūt daugeliui žmonių koronavirusas COVID-19 atrodo visiškai naujas ir labai grėsmingas. Iš tiesų koronavirusai egzistuoja jau seniai. Yra net 39 skirtingi virusai, kurie priskiriami koronavirusų grupei. Jų pavadinimas atsirado dėl išvaizdos - stebint virusą per mikroskopą jis atrodo tarsi karūna. Iš visų grupėje esančių virusų yra ir itin pavojingų, kurie sukėlė didelius virusinių susirgimų protrūkius visame pasaulyje.

Turbūt visi pamena, kaip prieš 18 metų kilo SŪRS viruso epidemija. Tai virusas, kuris sukėlė sunkius ūminius susirgimus. Šio viruso protrūkis pirmiausia pasireiškė Kinijoje. Virusiniai susirgimai Kinijoje dažniausiai kyla dėl itin didelio gyventojų skaičiaus ir jų glaudaus ryšio su gyvūnijos pasauliu. SŪRS virusas per 4 metus pasireiškė 8000 žmonių, 774 nuo jo mirė. Žinoma, dažnai oficiali statistika neatitinka tikrojo skaičiaus, kadangi gali būti žmonių, kurie persirgo ir nesikreipė į medikus ar tiesiog jiems nepasireiškė jokie ligos simptomai. Prieš 8 metus įvyko kito koronaviruso protrūkis - MERS. Šio viruso protrūkis kilo artimuosiuose rytuose. Tiek SŪRS, tiek MERS virusų kilmė iš gyvūnų. Žmonės galėjo užsikrėsti šiuo virusu valgydami nepakankami gerai apdorotą žuvį, mėsą, jūros gėrybes.

Kalbant apie naująjį koroną virusą COVID-19 reikia pasakyti, kad jo plitimas yra žaibiškas, tai pastebi ir mokslininkai, kurie jau daug metų tyrinėja virusinius susirgimus. COVID-2019 yra virusas, kuris lengvai perduodamas nuo žmogaus kitam žmogui. Jis plinta per orą, lašeliniu būdu. Kai sergantis žmogus iškvepia, kosi ar čiaudi ore pasklinda virusas ir taip užsikrečia sveiki žmonės. Būtent todėl labai svarbu apsaugines kaukes dėvėti sergantiems asmenims.

Inkubacinis laikotarpis iki susirgimo trunka nuo 2 iki 12 ar 14 dienų, kai kur teigiama, kad ir iki 24 dienų. Tačiau dažniausiai simptomai pasireiškia per laikotarpį iki 2 savaičių. Tiesa, virusą žmogus gali perduoti dar ir nejausdamas jokių susirgimo simptomų. Būtent todėl žmonėms, kurie parvyksta iš rizikos šalių, kur sparčiai plinta koronavirusas, rekomenduojamas 2 savaičių karantinas.

Koronavirusas neišgyvena savarankiškai, todėl galima nesijaudinti dėl prekių, kurios parkeliauja iš Kinijos ar kitų šalių. Per tą laikotarpį virusas tiesiog žūva, todėl papildomai prekių dezinfekuoti tikrai nėra būtina.

 

Kokie simptomai pasireiškia žmonėms užsikrėtus COVID-19?

Susirgus koronavirusu simptomus galima sumaišyti su gripo simptomais. Jie labai panašūs. Žmogus gali karščiuoti, atsiranda kosulys, raumenų skausmas, nuovargis. Susirgus koronavirusu žmogų gali kankinti dusulys. Ligos eigoje gali atsirasti plaučių uždegimas, sepsis ar septinis šokas, inkstų nepakankamumas. Deja, tačiau turinčius silpnesnį imunitetą gali ištikti ir mirtis.

 

Kam pavojingiausi virusai?

Bet kokie virusai, įskaitant ir naująjį COVID-19 pavojingiausi vyresnio amžiaus žmonėms, onkologiniams ligoniams, žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis ar turintiems be galo silpną imunitetą. Taip pat didesnei rizikos grupei priklauso ir medikai, kurie nuolat turi kontaktą su sergančiais žmonėmis.

 

Kaip apsisaugoti nuo virusų?

Tuomet, kai šalyje ar Jūsų mieste yra skelbiama gripo epidemiją ar šiuo metu esanti ekstremali situacija dėl koronaviruso, būtina laikytis tam tikrų higienos taisyklių. Dažniausiai žmonės, kol nekyla epidemija, pamiršta elementarias higienos normas ir patys savęs nesaugo.

 

Tad ką daryti, kad nepasigautumėte viruso?

Pirmiausia venkite didesnių susibūrimo vietų.

Kuo dažniau plaukite rankas muilus, nesant galimybei jas dezinfekuokite specialiu skysčiu ar drėgnomis servetėlėmis.

Venkite nešvariomis rankomis liesti veidą, nosį, burną. Virusai taip greičiausiai patenka į organizmą.

Laikykitės kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo. Prisidenkite, nusisukite nuo žmonių.

Jei jaučiate bet kokius ligos simptomus (nebūtinai koronaviruso) likite namuose, esant reikalui kreipkitės į gydytoją, kad paskirtų tinkamą gydymą. Jei įtariate, kad galėjote susirgti koronavirusų (grįžote iš rizikos šalių ar bendravote su žmonėmis, kurie grįžo iš ten) būtinai kreipkitės į gydytoją. Tačiau tokiu atveju prašome skambinti į skubiosios medicinos pagalbos centrą, o ne eiti į polikliniką. Įtarus koronavirusą Jums bus atlikti specialūs tyrimai ir būsite kuriam laikui izoliuoti, kad virusas neplistų. Įsitikinus, kad nesergate, karantinas atšaukiamas.

Šiuo metu rekomenduojama apriboti keliones, ypatingai į šalis, kuriose yra koronaviruso židinių. Šių šalių tikslų sąrašą ir besikeičiančias rekomendacijas, informaciją apie naujus susirgimus, atliktus tyrimus rasite sveikatos apsaugos ministerijos puslapyje.

 

Kaip stiprinti imunitetą?

Tam, kad nebūtų baisūs įvairūs virusai ir susirgimai, būtina visus metus stiprinti imunitetą. Tai galima daryti natūraliais, laiko patikrintais būdais.

Sveika gyvensena. Tam, kad nesirgtumėte, suformuotumėte stiprų imunitetą, būtina sveikai gyventi. Sąvoka plati. Bet svarbiausia tinkama mityba, fizinis aktyvumas, grūdinimasis. Kasdien suvalgykite apie 400 g daržovių, gerkite pakankamai vandens, venkite cukraus, alkoholio, perdirbtų miltų gaminių. Jei trūksta idėjų, kaip sveikai valgyti, kviečiame prenumeruoti mūsų naujienlaiškį, kuriame gausite daug naudingos informacijos ir nemokamų receptų. Prenumeruokite čia

Medus. Jei kasdien suvalgysite po arbatinį šaukštelį medaus, sustiprinsite organizmą. Meduje yra daug aminorūgščių, vitaminų, mineralų, fermentų ir net tokių hormonų, kurie veikia prieš virusus ir infekcijas. Geriausia medų ne dėti į arbatą, o tiesiog įsidėti į burną ir laukti, kol jis ištirps. Įdėjus į karštą vandenį medus praranda labai daug savo naudingų savybių.

Venkite streso. Nuolat jaučiama įtampa, persidirbimas ar nuolatinis nerimas silpnina mūsų imuninę sistemą. Jei darbas įtemptas, poilsio dienomis pasistenkite atsipalaiduoti, pasimėgauti masažais, pabūti daugiau gamtoje ir gryname ore. Taip pat vartokite papildomai natūralias priemones, kurios padės papildyti organizmą naudingomis medžiagomis ir sustiprins nervinę sistemą.

 

Liaudiški receptai imunitetui

Dalinamės su Jumis dviem išbandytais ir patikrintais receptais, kurie padės natūraliai stiprinti imunitetą.

Česnakinis medus

Jums reikės: 1 česnako galvos, 200 g medaus.
Gaminimas: Gerai sutrinkite česnakus ir sumaišykite su medumi. Paruoštą masę sudėkite į stiklainį ir laikykite tamsioje ir sausoje vietoje. Kasdien profilaktiškai suvalgykite po puse šaukštelio šio česnakinio medaus. Jei pajutote peršalimo simptomus, galite vartoti 3 kartus per dieną. Toks mišinys tikras imuniteto draugas ir stiprintojas, kuris padės nugalėti virusus.

 

Jei nemėgstate česnako, išbandykite kitokį receptą.

Jums reikės: Imbiero, citrinos, medaus.
Gaminimas: Sutarkuokite nedidelį gabalėlį imbiero, jį užpilkite 1 l karšto vandens. Tuomet sudėkite susmulkintą citriną. Citriną smulkinkite su žievele (prieš tai labai gerai nuplaukite). Po to įdėkite medaus. Dėkite pagal savo skonį. Tokį mišinį vartokite po 1 valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną.

Būkite atsakingi, rūpinkitės savimi kiekvieną dieną, sveikai maitinkitės, venkite streso ir vartokite natūralius produktus.

Jei pritrūkai idėjų, kaip maitintis sveikai ir subalansuotai, išbandyk mūsų parengtus sveikų patiekalų receptus 12 mėnesių prenumeratą, ir kas savaitę gausi vis naujas sveikų receptų knygeles. Daugiau informacijos rasi ČIA.

 

 

 

ŽALIOSIOS DĖŽUTĖS komandos misija - padėti atrasti kelią į sveikesnį gyvenimą ir geresnę savijautą. Dirbame tam, kad galėtume dalintis savo sukauptomis žiniomis ir įrodyti, kad natūralios priemonės yra naudingos ir veiksmingos. Mūsų klientai pamilo TOP produktus – inovatyvius rutuliukus su pelynu PONAS BAUBAS ir skaidulas DRAKONAS. Tai produktai geresnei savijautai, svoriui mažinti ir žarnynui. Sukūrėme ir naują produktą žmonėms, siekiantiems dar geresnių rezultatų - proteino ir konjako šaknies mišinys DEIVĖ.


Mes žengiame koja kojon kartu su savo klientu, padedame išmokti sveikiau maitintis, formuoti naujus įpročius ir atsirinkti tai, kas iš tiesų naudinga!